Darbo pasaulis keičiasi. Lanksčios darbo jėgos augimas, savarankiškų darbuotojų įsiliejimas į rinką ir trumpalaikių darbo vietų bei paslaugų poreikis kuria naują ekonomikos rūšį – „gig“ arba dalijimosi ekonomiką. Tai yra naujas modelis rinkoje, kuris daugiausiai dėmesio sulaukė dėl laisvai samdomų darbuotojų, tokių kaip „Uber“, „Airbnb“ ir kitas platformas naudojančių asmenų. Tai patrauklu tuo, kad žmonės gali būti patys sau viršininkai, laisvai planuoti savo laiką ir dirbti ten, kur nori ir kada nori.
Vis labiau į rinką žengiantys laisvai samdomi specialistai skatina „gig“ ekonomikos augimą
Žmonės, sekantys darbo rinką ir jos pokyčius, pastebi, kad ji keičiasi. Skaičiuojama, kad per ateinančius 10 metų išnyks 25% dabar esančių darbo pozicijų. Tai yra pasaulinės kompiuterizacijos ir robotizacijos padarinys, verčiantis žmones būti lankstesniais ir ieškoti naujų nišų, kuriose galėtų užpildyti atsiveriančias spragas. „Gig“ ekonomika tam puikiai tinka, kadangi ji suteikia žmonėms galimybę būti freelanceriais. Kas anksčiau buvo tik papildoma galimybė prisidurti prie algos, dabar virsta į darbą, kuris pilnai pakeičia senąjį darbo modelį. Toliau straipsnyje panagrinėsime, kas skatina „gig“ ekonomikos augimą Lietuvoje.
Į Lietuvą žengia vis daugiau „gig“ ekonomikos platformų
„Gig“ arba dalijimosi ekonomika pasaulyje užima vis didesnę rinkos dalį. Lietuva – ne išimtis. Pavyzdžiui, 2015 metų lapkritį Vilniuje pradėjusi veikti pavežimo paslaugų programa „Uber“ sukėlė didžiulį ažiotažą ir susilaukė vietinių taksi vairuotojų nepasitenkinimo. Vairuotojai skundėsi nešvaria konkurencija ir teigė, kad ši tendencija ilgai neišsilaikys. Tačiau tai ne tik pasiteisino, bet ir pritraukė daugiau panašias paslaugas teikiančių platformų, tokių kaip „Taxify“, „eTaksi“, „eTransport“, kurios išplito ir po kitus Lietuvos miestus.
Ši ekonomikos forma keičia nusistovėjusius darbo santykius. Galime pastebėti tendenciją, kad Lietuvoje atsirandantys startuoliai ar įmonės, kurios nori neatsilikti nuo rinką diktuojančių madų, savo norimo produkto vizijai įgyvendinti vis dažniau renkasi ne ilgalaikius specialistus, o savo sritį išmanantį laisvai samdomą darbuotoją (dirbantį pagal individualios veiklos pažymą), kuris tam tikrą laiką, ar iki projekto termino pabaigos atlieka savo užduotį.
Šioje situacijoje laimi abi pusės – tiek darbo ar paslaugos ieškantis žmogus, tiek freelanceris. Paslaugos ieškantis asmuo savo projektui gali išsirinkti jam labiausiai kainos ir kokybės santykį atitinkantį asmenį, o freelanceriai, planuodami savo laiką ir pajamas, gali patys spręsti, kokį darbo krūvį nori turėti.
Taip pat sutaupoma daug laiko ir pinigų. Darbdaviui nebereikia ieškoti papildomų pajamų darbuotojo apmokymui, pačios darbo vietos įrengimui, mokesčių mokėjimui, o sutaupytą laiką galima skirti naujų idėjų vystymui ir įmonės ar projekto gerinimui.
„Gig“ ekonomikos proveržis Y ir Z kartose
„Swedbank“ ir IT bendrovės „Tieto Lietuva“ inicijuotas tyrimas atskleidė, kad kas trečias 18-35 metų lietuvis per pastaruosius metus bent kartą naudojosi dalijimosi ekonomikos teikiamomis paslaugomis. Lietuvos statistikos duomenimis, 2018 metais Lietuvoje buvo daugiau nei 600 tūkst. šios amžiaus grupės asmenų. Tad, daugiau nei 300 tūkst. žmonių Lietuvoje pastaraisiais metais naudojosi prekių ar paslaugų nuoma.Taip pat pastebima, kad vis jaunesni, dar mokyklos suole sėdintys mokiniai, domisi, bando ir rodo potencialą būti puikia „gig“ ekonomikos dalimi. Jauni žmonės „gig“ ekonomikoje gali rasti daugiau savirealizacijos būdų, leidžiančių jiems būti nepriklausomiems ir užsiimti sau įdomia veikla.
Taip pat sutaupoma daug laiko ir pinigų. Darbdaviui nebereikia ieškoti papildomų pajamų darbuotojo apmokymui, pačios darbo vietos įrengimui, mokesčių mokėjimui, o sutaupytą laiką galima skirti naujų idėjų vystymui ir įmonės ar projekto gerinimui.
Technologinės infrastruktūros įtaka „gig“ ekonomikai
Vykstanti skaitmeninė revoliucija įnešė savąją liūto dalį į „gig“ ekonomikos augimą, kadangi darbo santykiai, pasitelkiant elektronines platformas, leidžia tai daryti nuotoliniu būdu. Atliktos apklausos parodė, kad daugiau nei pusė vidutinių pajamų įmonių rinkosi laisvai samdomą darbuotoją, kadangi savojoje rinkos lokacijoje nepavyko rasti reikiamų talentų.Reikia pabrėžti, kad „gig“ ekonomika nebuvo sukurta interneto. Ji egzistavo ir anksčiau, tačiau išaugus interneto ir technologinėms galimybėms, atsiradus debesų saugykloms, mobiliesiems įrenginiams, dalijimosi ekonomika greičiau padidino savo veiklą ir pats terminas tapo labiau žinomas visuomenei. 2008 – 2009 m. vykusi ekonominė krizė dar labiau paskatino šios ekonomikos proveržį, kadangi žmonės, kurie parado darbus, turėjo ieškotis naujos nišos, kurioje būtų galima užsidirbti. Tai visai padarė didžiulę įtaką „gig“ ekonomikai ir pačio freelancerio arba laisvai samdomo darbuotojo apibrėžimui.
Kaip viesulas į darbo rinką besiveržiantys ir savo gyvenimo taisykles norintys kurti žmonės susiduria ir su tam tikromis rizikomis. Galima išskirti tai, kad „gig“ ekonomikoje dirbantys piliečiai nėra tikri ar spės sukaupti pakankamai „stažo“ savo oriai senatvei užtikrinti. Todėl rekomenduojama tuo pasirūpinti patiems ir kaupti individualiai. Kuo ankščiau pradedama – tuo geriau.
„Gig“ ekonomikos augimas
„Gig“ ekonomika Lietuvoje kaip ir visame pasaulyje sparčiai auga. Vis daugiau darbdavių atranda laisvai samdomų darbuotojų teikiamą naudą. Tai puikus įrodymas, kad darbas ir jo samprata evoliucionuoja bei eina į priekį, taip keisdama mūsų įpročius, mąstymą bei pasaulio suvokimą.
Apsilankę FDP.LT bendruomenės „Facebook“ puslapyje galėsite susirasti daugiau naudingos informacijos apie tai, ko reikia ir ką geriausia daryti, kad būtumėte sėkmingas ir darbo rinkai patrauklus „gig“ ekonomikos darbuotojas.
FDP.LT portale galite:
- Reklamuoti darbo skelbimus laisvai samdomiems darbuotojams (freelanceriams), arba pagal darbo sutartį;
- Ieškoti darbo skelbimų laisvai samdomiems darbuotojams (freelanceriams), arba pagal darbo sutartį;
- Reklamuoti savo paslaugas. Reklama nemokama.
- Ieškoti paslaugų teikėjų (freelanceriai ir įmonės)
- Reklamuoti mokymus, seminarus, konferencijas ir kitokio tipo renginius;
- Ieškoti kvalifikacijos kėlimo renginių (nuotolinius ir su tikslia vieta);
- Reklamuoti darbo vietos nuomos skelbimus (bendradarbystės ervės, patalpos renginiams, biurai)
- Ieškoti darbo vietos nuomos.
Parašykite komentarą per Facebook