Darbo sutartis ir individuali veikla vienu metu – vis dažnesnis pasirinkimas tarp specialistų, kurie nori išsaugoti stabilias pajamas, tačiau kartu siekia papildomai užsidirbti ar plėtoti nuosavą verslą. Vieni po darbo valandų teikia konsultacijas, kiti kuria interneto svetaines, užsiima dizainu ar rinkodaros paslaugomis.
Nors tokia veiklos forma Lietuvoje leidžiama, mokesčių apskaičiavimas turi savų niuansų. Vienas svarbiausių klausimų – ar dirbant pagal darbo sutartį reikia papildomai mokėti privalomojo sveikatos draudimo (PSD) ir valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokas?
Dvi veiklos formos – dvi skirtingos mokestinės prievolės
Lietuvos teisės aktai leidžia vienu metu dirbti pagal darbo sutartį ir vykdyti individualią veiklą pagal pažymą. Tokiu atveju pajamos apskaitomos atskirai, nes skiriasi jų apmokestinimo principai. Nuo darbo užmokesčio gyventojų pajamų mokestį (GPM) išskaičiuoja darbdavys. Jis taip pat apskaičiuoja ir perveda su darbo santykiais susijusias socialinio draudimo įmokas.
Individualios veiklos pajamų apskaita rūpinasi pats gyventojas. Pasibaigus kalendoriniams metams, šios pajamos deklaruojamos Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI), apskaičiuojamas mokėtinas GPM, o socialinio draudimo įmokos mokamos „Sodrai“.
Ar dirbant pagal darbo sutartį reikia mokėti PSD?
Būtent PSD įmokos dažniausiai kelia daugiausia klausimų. Pagal 2026 metų „Sodros“ taisykles, individualią veiklą vykdantis asmuo paprastai turi mokėti 6,98 proc. PSD įmokas nuo 90 proc. apmokestinamųjų individualios veiklos pajamų.
Jeigu žmogus kartu dirba pagal darbo sutartį ir už jį jau mokamos PSD įmokos, kas mėnesį papildomai mokėti minimalios PSD įmokos nereikia. 2026 metais ši mėnesinė įmoka savarankiškai dirbantiems asmenims sudaro 80,48 euro. Vis dėlto ši išimtis nepanaikina metinės prievolės. Pasibaigus metams, PSD įmokos apskaičiuojamos nuo individualios veiklos apmokestinamųjų pajamų.
Panaši tvarka taikoma ir VSD įmokoms. Individualią veiklą vykdantiems asmenims standartinis VSD tarifas yra 12,52 proc. (jeigu jie papildomai nekaupia pensijai). Dalyvaujantiems papildomame 3 proc. pensijų kaupime taikomas 15,52 proc. tarifas. Įmokų bazė – 90 proc. apmokestinamųjų individualios veiklos pajamų.
Kiek mokesčių reikės sumokėti nuo papildomų pajamų?
Panagrinėkime konkretų pavyzdį. Darbuotojas pagal darbo sutartį gauna atlyginimą, o laisvalaikiu teikia grafikos dizaino paslaugas. Per metus iš individualios veiklos jis uždirba 10 000 eurų ir pasirenka 30 proc. leidžiamų atskaitymų būdą.
| Rodiklis | Suma |
| Individualios veiklos pajamos | 10 000 € |
| Leidžiami atskaitymai (30 %) | 3 000 € |
| Pelnas prieš mokesčius | 7 000 € |
| GPM (5 %) | 350 € |
| VSD (12,52 % nuo 6 300 €) | 788,76 € |
| PSD (6,98 % nuo 6 300 €) | 439,74 € |
| Iš viso mokesčių | 1 578,50 € |
| Lieka iš individualios veiklos pajamų | 8 421,50 € |
Ar darbo užmokestis turi įtakos individualios veiklos GPM?
Nuo 2026 metų individualios veiklos pajamoms taikoma atnaujinta GPM sistema. Kai metinės apmokestinamosios individualios veiklos pajamos neviršija 20 000 eurų, efektyvus tarifas sudaro 5 proc. Joms didėjant iki 42 500 eurų, tarifas palaipsniui kyla iki 20 proc.
VMI paaiškina, kad viršijus 42 500 eurų individualios veiklos apmokestinamųjų pajamų ribą, pajamų mokesčio kreditas nebetaikomas. Tokiu atveju pajamos sumuojamos su kitomis metinėmis pajamomis ir apmokestinamos pagal progresinius 20, 25 arba 32 proc. tarifus.
Tai svarbu didesnes pajamas gaunantiems specialistams, nes darbo užmokestis gali turėti įtakos galutiniam progresiniam GPM tarifui. Be to, deklaruojant pajamas gali tekti perskaičiuoti metinį neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD), todėl gali atsirasti papildomai mokėtinas GPM nuo darbo užmokesčio.
Viena svarbi išimtis
VMI nurodo, kad pasirinkimas be išlaidas pagrindžiančių dokumentų atskaityti 30 proc. individualios veiklos pajamų netaikomas, kai pajamos ar jų dalis gaunamos iš darbdavio. Vadinasi, darbuotojas, kuris papildomai teikia paslaugas savo darbdaviui, negali naudotis šiuo supaprastintu išlaidų apskaičiavimo būdu.
Tokiais atvejais svarbu įvertinti ir pačių santykių pobūdį. Jeigu paslaugos faktiškai teikiamos darbdavio nustatytu darbo laiku, jam vadovaujant ir atliekant įprastas darbuotojo funkcijas, gali kilti klausimas, ar tai iš tiesų savarankiška veikla, o ne darbo santykiai.
Tvarkinga apskaita padeda išvengti klaidų
Derinant dvi veiklos formas, svarbu atskirti darbo užmokestį nuo savarankiškai uždirbtų pajamų, laiku išrašyti sąskaitas ir fiksuoti veiklos išlaidas. Šiuos procesus gali palengvinti Sąskaita123 – sąskaitų išrašymo ir jų administravimo platforma. Laisvai samdomiems specialistams tai leidžia paprasčiau valdyti klientų atsiskaitymus ir pasiruošti metiniam pajamų deklaravimui.
VMI elektroninio deklaravimo sistemoje (EDS) deklaruojant individualios veiklos pajamas taip pat pateikiami „Sodros“ apskaičiuotų PSD ir VSD įmokų duomenys. Vis dėlto gyventojas turėtų patikrinti jų tikslumą, ypač jei įmokas mokėjo avansu.
Naudingos nuorodos:
- Taupus ir lengvas sąskaitų (su)valdymo sprendimas – Sąskaita123.lt
- Kas yra individualios veiklos pažyma?
- Individuali veikla: ekonominės veiklos rūšių klasifikatorius 2 redakcija (EVRK 2 red.)
- Sodros interneto svetainė
- Kas yra verslo liudijimas?
- Kada registruotis PVM mokėtoju
Parašykite komentarą per Facebook