fbpx

30 proc. išlaidų būdas ar faktinės išlaidos: ką naudingiau rinktis dirbant savarankiškai?

Individualią veiklą pagal pažymą vykdantis žmogus gali pasirinkti vieną iš dviejų leidžiamų atskaitymų būdų: iš pajamų atimti faktiškai patirtas ir dokumentais pagrįstas veiklos išlaidas arba išlaidomis automatiškai pripažinti 30 proc. gautų pajamų. Nuo šio pasirinkimo priklauso apmokestinamųjų pajamų dydis, todėl gali skirtis mokėtinas GPM, VSD ir PSD.

Vieno visiems tinkamo varianto nėra. Kūrybines ar konsultavimo paslaugas teikiančiam žmogui dažnai patogesnis 30 proc. būdas, tačiau prekyba, gamyba, fotografija ar kita daugiau investicijų reikalaujanti veikla gali turėti gerokai didesnių faktinių išlaidų.

Kaip veikia 30 proc. išlaidų būdas?

Pasirinkus šį būdą, leidžiamais atskaitymais laikoma 30 proc. per metus gautų arba uždirbtų individualios veiklos pajamų. Faktinis išlaidų dydis šiuo atveju nėra svarbus.

Pavyzdžiui, jeigu žmogus per metus gavo 20 000 Eur individualios veiklos pajamų, leidžiamiems atskaitymams gali priskirti 6 000 Eur. Pradinės apmokestinamosios pajamos, nuo kurių skaičiuojami mokesčiai, sudarytų 14 000 Eur.

Didžiausias šio būdo privalumas – paprastumas. Nereikia dokumentais pagrįsti 30 proc. dydžio išlaidų, rinkti kiekvieno veiklai įsigyto daikto čekio ar skaičiuoti, kokia telefono ir interneto išlaidų dalis tenka darbui. Pasirinkus šį variantą, pajamų ir išlaidų žurnale neprivaloma pildyti išlaidų skilčių, tačiau pajamų apskaitą tvarkyti ir pajamas pagrindžiančius dokumentus saugoti vis tiek būtina.

30 proc. būdas dažniausiai palankus tiems, kurių veiklai nereikia daug medžiagų, įrangos ar kitų pirkinių.

Tiksliau įvardinant tai gali būti tekstų kūrėjai, vertėjai, konsultantai, dizaineriai, programuotojai, socialinių tinklų specialistai ir kiti nuotolines paslaugas teikiantys žmonės.

Kada verta rinktis faktines išlaidas?

Pasirinkus faktinių išlaidų būdą, iš individualios veiklos pajamų atimamos realiai patirtos ir su pajamų gavimu susijusios išlaidos. Jos turi būti pagrįstos sąskaitomis faktūromis, PVM sąskaitomis faktūromis, kasos aparato kvitais ar kitais reikalavimus atitinkančiais dokumentais.

Leidžiamiems atskaitymams gali būti priskiriamos:

  • veiklai reikalingos prekės, medžiagos ir žaliavos;
  • darbo priemonės ir įrankiai;
  • programinės įrangos ir profesinių platformų prenumeratos;
  • reklamos, interneto svetainės ir rinkodaros išlaidos;
  • patalpų ar darbo vietos nuoma;
  • banko ir mokėjimo paslaugų mokesčiai;
  • apskaitos paslaugos;
  • veiklai tenkanti telefono, interneto ar transporto išlaidų dalis;
  • kitos įprastos ir su konkrečia veikla susijusios išlaidos.

Vien dokumento turėjimas dar nereiškia, kad visa jame nurodyta suma gali būti atimta iš pajamų. Jeigu telefonas, automobilis ar internetas naudojamas ir asmeniniais, ir veiklos tikslais, leidžiamiems atskaitymams galima priskirti tik veiklai tenkančią išlaidų dalį.

Atskirų taisyklių reikia laikytis ir naudojant ilgalaikį turtą. Jeigu turtas veikloje bus naudojamas ilgiau nei vienus metus ir atitinka veiklos vykdytojo nustatytą minimalią vertę, jo įsigijimo kaina paprastai negali būti iš karto pripažinta vienų metų išlaidomis. Tokiu atveju gali būti skaičiuojamas nusidėvėjimas, o apie veiklai priskirtą ilgalaikį materialųjį turtą VMI teikiama FR0457 forma.

Kuris būdas finansiškai naudingesnis?

Pirminė palyginimo taisyklė gana paprasta: jeigu dokumentais pagrįstos leidžiamos išlaidos nesiekia 30 proc. pajamų, dažniausiai palankesnis 30 proc. būdas. Jeigu faktinės išlaidos viršija 30 proc., verta skaičiuoti faktinių išlaidų variantą.

Tarkime, per metus gauta 24 000 Eur pajamų.

Pasirinktas būdasLeidžiami atskaitymaiPradinės apmokestinamosios pajamos
30 proc. išlaidų7 200 Eur16 800 Eur
Faktinės 2 400 Eur išlaidos2 400 Eur21 600 Eur
Faktinės 10 000 Eur išlaidos10 000 Eur14 000 Eur

Pirmuoju atveju 30 proc. būdas leidžia iš pajamų atimti 4 800 Eur daugiau negu pasirinkus 2 400 Eur faktines išlaidas. Visgi, jeigu dokumentais pagrįstos išlaidos siekia 10 000 Eur, faktinių išlaidų būdas apmokestinamąsias pajamas sumažina 2 800 Eur daugiau.

Pavyzdžiui, jeigu žmogus per metus gavo 20 000 Eur individualios veiklos pajamų, leidžiamiems atskaitymams gali priskirti 6 000 Eur. Pradinės apmokestinamosios pajamos, nuo kurių skaičiuojami mokesčiai, sudarytų 14 000 Eur.

Tai supaprastintas palyginimas, dar neparodantis galutinės visų mokesčių sumos. Pasirinkus faktines išlaidas, apskaičiuojant GPM leidžiamiems atskaitymams gali būti priskiriamos ir nuo individualios veiklos pajamų mokėtinos VSD bei PSD įmokos. Tuo metu pačios socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos nuo 90 proc. individualios veiklos apmokestinamųjų pajamų, prieš tai neatėmus VSD ir PSD. Dėl šios priežasties vien faktinių pirkinių sumos palyginimas su 30 proc. pajamų ne visada parodo galutinį rezultatą. Dėl šių skaičiavimo ypatumų kiekvieną situaciją reikėtų vertinti individualiai, atsižvelgiant į visas mokestinės prievolės dedamąsias.

Kodėl 2026 metais pasirinkimas tapo dar svarbesnis?

Nuo 2026 metų individualios veiklos pajamų apmokestinimas pasikeitė. Kai metinės apmokestinamosios individualios veiklos pajamos neviršija 20 000 Eur, pritaikius pajamų mokesčio kreditą faktinis GPM sudaro 5 proc. Apmokestinamosioms pajamoms didėjant nuo 20 000 iki 42 500 Eur, faktinis GPM palaipsniui didėja nuo 5 iki 20 proc.

Jeigu metinės individualios veiklos apmokestinamosios pajamos viršija 42 500 Eur, pajamų mokesčio kreditas nebetaikomas. Tuomet visa suma apmokestinama taikant pagrindinius 20, 25 arba 32 proc. GPM tarifus ir įvertinant kitas per metus gautas pajamas. VMI pateikia išsamų 2026 m. individualios veiklos apmokestinimo paaiškinimą.

Svarbios išimtys, apie kurias dažnai pamirštama

30 proc. išlaidų būdo negalima taikyti, jeigu individualios veiklos pajamos ar jų dalis gaunama iš asmens, su kuriuo veiklos vykdytoją sieja darbo santykiai arba jų esmę atitinkantys santykiai. Tokiu atveju galima atskaityti tik faktiškai patirtas ir dokumentais pagrįstas išlaidas.

Be to, pasirinktas būdas taikomas visoms tais metais vykdytoms individualioms veikloms. Negalima vienai veiklai taikyti 30 proc. būdo, o kitai tuo pačiu mokestiniu laikotarpiu deklaruoti faktinių išlaidų. Pasirinkimas atliekamas teikiant metinę pajamų deklaraciją, todėl kiekvienais metais galima iš naujo įvertinti, kuris variantas palankesnis.

Kaip pasirinkti ne spėjant, o skaičiuojant?

Net jeigu metų pradžioje planuojama taikyti 30 proc. būdą, naudinga visus metus stebėti realias veiklos sąnaudas. Pasibaigus metams galima palyginti 30 proc. pajamų su faktiškai patirtomis ir leidžiamiems atskaitymams tinkamomis išlaidomis.

Kad skaičiai nepasimestų atskirose sąskaitose, banko išrašuose ir failuose, apskaitą verta tvarkyti nuolat. Naudojantis „Sąskaita123“ galima išrašyti sąskaitas, registruoti pajamas ir išlaidas, stebėti klientų atsiskaitymus bei suformuoti individualios veiklos pajamų ir išlaidų žurnalą. Metų pabaigoje turint visus duomenis vienoje vietoje lengviau palyginti abu išlaidų pripažinimo būdus ir pasirinkti finansiškai palankesnį variantą.

Taigi 30 proc. būdas pirmiausia suteikia paprastumo ir dažnai naudingas mažai sąnaudų patiriantiems paslaugų teikėjams. Faktinės išlaidos gali būti palankesnės daug investuojantiems, prekes ar medžiagas perkantiems ir brangią įrangą naudojantiems žmonėms.

Galutinį sprendimą reikėtų priimti tik įvertinus visų metų pajamas, leidžiamus atskaitymus, mokėtinas socialinio draudimo įmokas ir individualią mokestinę situaciją.

Naudingos nuorodos:

Parašykite komentarą per Facebook