Ar galima dirbti pagal individualią veiklą ir turėti darbo sutartį?

Daugelis žmonių Lietuvoje šiandien derina kelias veiklas vienu metu. Vieni turi nuolatinį darbą pagal darbo sutartį, tačiau tuo pačiu nori papildomai užsidirbti iš savo žinių ar hobio. Kiti pradeda nuo individualios veiklos, bet vėliau nusprendžia įsidarbinti. Natūraliai kyla klausimas – ar galima dirbti pagal individualią veiklą ir tuo pačiu metu turėti darbo sutartį?

Trumpas atsakymas – taip, galima. Lietuvos teisė leidžia vienam asmeniui turėti darbo santykius su darbdaviu ir kartu vykdyti savarankišką ekonominę veiklą pagal individualios veiklos pažymą.

Kodėl žmonės derina dvi veiklas?

Pastaraisiais metais vis daugiau žmonių renkasi lankstesnį darbo modelį. Stabilus darbas suteikia finansinį saugumą, o individuali veikla leidžia realizuoti papildomas idėjas, uždirbti daugiau ar net pasiruošti būsimam verslui.

Eurostat tyrimas nurodo, jog Europos Sąjungoje apie 14 % dirbančiųjų turi daugiau nei vieną pajamų šaltinį, o papildomos savarankiškos veiklos vis dažniau tampa įprasta darbo rinkos dalimi. Tai rodo, kad žmonės vis dažniau renkasi ne vieną, o kelias profesines kryptis.

Dažniausios situacijos, kai derinamos šios dvi veiklos:

darbuotojas vakarais ar savaitgaliais teikia paslaugas kaip freelanceris;
specialistas dirba įmonėje, bet papildomai konsultuoja klientus;
kūrybinių profesijų atstovai parduoda savo darbus ar paslaugas;
žmogus testuoja verslo idėją prieš palikdamas nuolatinį darbą.

Tokiu būdu galima mažinti finansinę riziką, nes stabilios darbo pajamos išlieka, o papildoma veikla leidžia auginti kitą pajamų šaltinį.

OECD atskleidžia, jog Europos šalyse valstybės pensija dažniausiai sudaro tik 40–60 % buvusių darbo pajamų, todėl daugelyje valstybių papildomas kaupimas laikomas būtinu finansinio saugumo elementu senatvėje. Tai reiškia, kad vien valstybės pensija dažnai neužtikrina tokio gyvenimo lygio, prie kurio žmogus buvo pripratęs dirbdamas.

Dirbant pagal individualią veiklą pirmoji pakopa kaupiama, tačiau jos dydis tiesiogiai priklauso nuo mokamų socialinio draudimo įmokų.

Teisinė pusė turi ribojimų?

Lietuvos teisės aktai nedraudžia vienu metu turėti darbo sutarties ir vykdyti individualios veiklos. Tai laikoma dviem skirtingais pajamų šaltiniais.

Valstybinė mokesčių inspekcija nurodo, kad gyventojas gali vykdyti individualią veiklą pagal pažymą ir tuo pačiu gauti darbo užmokestį pagal darbo sutartį. Tai reiškia, kad tokia kombinacija yra visiškai teisėta.

Visgi, yra keli atvejai, kai gali atsirasti ribojimų.

Konkurencijos klausimas

Jeigu individuali veikla yra tiesiogiai susijusi su darbdavio veikla ir gali konkuruoti su įmone, darbdavys gali tai riboti darbo sutartyje.

Konfidencialumo klausimas

Kai kuriose profesijose darbuotojai turi prieigą prie jautrios informacijos, todėl papildoma veikla gali būti vertinama atsargiau.

Darbo laiko konfliktas

Papildoma veikla neturi trukdyti pagrindiniam darbui.

O mokesčiai?

Vienas svarbiausių klausimų – kaip mokami mokesčiai, kai žmogus gauna pajamas iš darbo santykių ir individualios veiklos.

Darbo pajamos ir individualios veiklos pajamos yra apmokestinamos atskirai. Darbdavys automatiškai išskaičiuoja mokesčius nuo darbo užmokesčio, o individualios veiklos mokesčius gyventojas deklaruoja pats. Visgi, GPM nuo 2026 pliusuojamas nepriklausomai nuo pajamų gavimo šaltinių.

Pagrindiniai mokesčiai individualiai veiklai yra:

gyventojų pajamų mokestis (GPM);
privalomojo sveikatos draudimo įmokos (PSD);
valstybinio socialinio draudimo įmokos (VSD).

Svarbu žinoti, kad PSD dažnai jau būna mokamas per darbdavį, todėl kai kuriais atvejais individualiai veiklai papildomai mokėti jo nereikia kas mėnesį. Jis apskaičiuojamas deklaruojant pajamas. Tuomet ir sumokamas.

VSD įmokos taip pat skaičiuojamos tik nuo individualios veiklos pajamų.

Tai reiškia, kad turint darbo sutartį dalį socialinių įmokų jau padengia darbdavys, todėl papildoma veikla kartais gali būti finansiškai palankesnė nei dirbant tik savarankiškai. Žinoma, kad sumokami IVP mokesčiai priklauso nuo gaunamų pajamų. Tam tikra prasme jie yra progresiniai.

Kada toks modelis ypač naudingas?

Darbas pagal sutartį ir individuali veikla pagal pažymą dažnai tampa puikiu pereinamuoju etapu.

Šis modelis ypač tinka:

specialistams, kurie pradeda freelancinę veiklą;
žmonėms, testuojantiems verslo idėją;
kūrybinių profesijų atstovams;
konsultantams ar treneriams;
IT specialistams.

Tokiu atveju žmogus gali išbandyti rinką be didelės rizikos. Jei veikla pasiteisina ir pajamos pradeda augti, vėliau galima svarstyti apie pilną savarankišką veiklą ar net įmonės steigimą.

Dažniausios klaidos derinant dvi veiklas

Nors toks modelis yra legalus ir gana paplitęs, praktikoje pasitaiko klaidų, kurios gali sukelti problemų deklaruojant pajamas ar bendraujant su darbdaviu.

Pirmoji klaida – neinformuoti darbdavio, kai veikla gali būti susijusi su įmonės veikla. Tai gali sukelti konfliktų.
Antroji klaida – netvarkyti individualios veiklos apskaitos. Net ir nedidelės papildomos pajamos turi būti registruojamos.
Trečioji klaida – pamiršti deklaruoti pajamas mokestinių metų pabaigoje.

VMI duomenimis, viena dažniausių problemų deklaruojant pajamas yra neteisingai apskaičiuoti leidžiami atskaitymai arba pamirštos deklaruoti pajamos iš papildomos veiklos. Taigi, net ir vykdant veiklą tik retkarčiais verta iš karto laikytis tvarkingos apskaitos.

Ar verta pradėti individualią veiklą turint darbą?

Daugeliui žmonių tai yra vienas saugiausių būdų pradėti savarankišką veiklą. Stabilus atlyginimas leidžia išlaikyti finansinį saugumą, o papildoma veikla suteikia galimybę augti profesiškai ir finansiškai. Būtent todėl vis daugiau specialistų renkasi mišrų darbo modelį, kai tradicinė karjera derinama su savarankišku darbu.

Ilgainiui tokia veikla gali tapti pagrindiniu pajamų šaltiniu arba likti kaip papildoma veikla, kuri suteikia daugiau laisvės ir galimybių.

Patarimai