Kaip kaupti pensijai dirbant pagal individualią veiklą?

Vis daugiau žmonių Lietuvoje dirba savarankiškai (pagal individualios veiklos pažymą) kaip freelanceriai, konsultantai, kūrybinių profesijų atstovai ar smulkaus verslo kūrėjai. Toks darbo modelis suteikia daug lankstumo ir galimybių uždirbti, tačiau kartu kelia ir svarbų klausimą – kaip užsitikrinti finansinį saugumą senatvėje.

Dirbant pagal darbo sutartį pensijos kaupimu iš dalies rūpinasi darbdavys, nes nuo atlyginimo automatiškai mokamos socialinio draudimo įmokos. Tuo tarpu dirbant savarankiškai didesnė atsakomybė už pensijos kaupimą tenka pačiam žmogui.

Pensijos kaupimo sistema Lietuvoje

Pensijų sistema Lietuvoje yra trijų pakopų.

Pirmoji pakopa – tai „Sodros“ mokama senatvės pensija, kuri finansuojama iš socialinio draudimo įmokų.
Antroji pakopa – papildomas kaupimas pensijų fonduose, kai dalis pajamų nukreipiama į investicijas.
Trečioji pakopa – savanoriškas kaupimas, kurį žmogus gali pasirinkti pats.

OECD atskleidžia, jog Europos šalyse valstybės pensija dažniausiai sudaro tik 40–60 % buvusių darbo pajamų, todėl daugelyje valstybių papildomas kaupimas laikomas būtinu finansinio saugumo elementu senatvėje. Tai reiškia, kad vien valstybės pensija dažnai neužtikrina tokio gyvenimo lygio, prie kurio žmogus buvo pripratęs dirbdamas.

Dirbant pagal individualią veiklą pirmoji pakopa kaupiama, tačiau jos dydis tiesiogiai priklauso nuo mokamų socialinio draudimo įmokų.

Socialinio draudimo įmokos ir pensija

Vykdant individualią veiklą reikia mokėti valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokas. Būtent jos ir lemia, kokia ateityje gali būti „Sodros“ pensija.

VSD įmokos skaičiuojamos nuo individualios veiklos apmokestinamųjų pajamų. Tai reiškia, kad kuo didesnės deklaruojamos pajamos ir kuo daugiau sumokama įmokų, tuo didesnė gali būti sukaupta pensija.

Lietuvos socialinės apsaugos ir darbo ministerija mini, jog pensijos dydis tiesiogiai priklauso nuo sukauptų pensijų apskaitos vienetų, kurie formuojasi pagal sumokėtas socialinio draudimo įmokas. Paprasčiau tariant, kuo daugiau žmogus oficialiai uždirba ir deklaruoja, tuo daugiau vienetų sukaupia.

Dėl šios priežasties dalis savarankiškai dirbančių žmonių padaro klaidą. Siekdami sumažinti mokesčius deklaruoja mažesnes pajamas. Trumpuoju laikotarpiu tai gali atrodyti patrauklu, tačiau ilgainiui tai reiškia ir mažesnę pensiją.

Papildomas kaupimas pensijų fonduose

Kadangi vien „Sodros“ pensija dažnai nėra pakankama, savarankiškai dirbantiems žmonėms ypač svarbu galvoti apie papildomą kaupimą.

Vienas populiariausių sprendimų Lietuvoje yra antroji pensijų pakopa (nėra privaloma). Joje dalyvaujant dalis pajamų automatiškai investuojama pensijų fonduose, o valstybė papildomai prisideda skatinamąja įmoka. Europos Komisijos duomenys rodo, kad šalyse, kuriose gyventojai aktyviai kaupia papildomai, senatvės pajamos dažniausiai būna žymiai stabilesnės ir mažiau priklauso vien nuo valstybės pensijos sistemos.

Be to, papildomas kaupimas leidžia išnaudoti investavimo laikotarpį: kuo anksčiau pradedama kaupti, tuo daugiau laiko pinigai turi augti.

Trečioji pakopa ir savarankiškas investavimas

Trečioji pensijų pakopa suteikia dar daugiau lankstumo. Tai savanoriškas kaupimas, kai žmogus pats nusprendžia, kiek ir kada skirti lėšų investicijoms.

Trečios pakopos pensijų fondai turi dar vieną privalumą – gyventojų pajamų mokesčio lengvatą, kuri leidžia susigrąžinti dalį sumokėtų mokesčių už investuotas lėšas.

Kai kurie savarankiškai dirbantys žmonės renkasi ir alternatyvius kaupimo būdus:

investavimą į ETF fondus;
investavimą į akcijas ar obligacijas;
nekilnojamojo turto investicijas;
verslo plėtrą kaip ilgalaikę investiciją.

Svarbiausia yra suprasti, kad savarankiškai dirbant finansinis planavimas tampa asmenine atsakomybe, todėl verta iš anksto apgalvoti ilgalaikę strategiją.

Finansinė disciplina – svarbiausias įprotis

Vienas didžiausių iššūkių dirbant pagal individualią veiklą yra pajamų nepastovumas. Vieną mėnesį jos gali būti didelės, kitą – gerokai mažesnės. Dėl to daugelis žmonių linkę atidėti taupymą „vėlesniam laikui“.

Finansų analitikai dažnai pabrėžia, kad vienas veiksmingiausių sprendimų yra automatinis kaupimas. Net ir nedidelė reguliari suma ilgainiui gali sukaupti reikšmingą kapitalą.

Būtent todėl svarbu turėti aiškų pajamų ir išlaidų portretą.

Savarankiškai dirbantys žmonės dažnai susiduria su iššūkiu sekti sąskaitas, mokėjimus ir išlaidas, todėl skaitmeniniai įrankiai gali gerokai palengvinti finansų valdymą.

Pavyzdžiui, sąskaitų išrašymo ir pajamų apskaitos platforma Sąskaita123 leidžia greitai išrašyti sąskaitas klientams, matyti realų pajamų srautą ir lengviau planuoti finansus, įskaitant ir ilgalaikį kaupimą.

Kai žmogus aiškiai mato, kiek uždirba ir kiek gali atsidėti ateičiai, pensijos planavimas tampa gerokai paprastesnis.

Kada pradėti kaupti pensijai?

Finansų specialistai dažnai kartoja vieną paprastą principą – geriausias laikas pradėti kaupti buvo vakar, antras geriausias – šiandien.

Kuo anksčiau pradedamas kaupimas, tuo didesnį efektą turi sudėtinės palūkanos. Tai reiškia, kad investicijų grąža pradeda generuoti papildomą grąžą, ir kapitalas auga greičiau.

Pavyzdžiui, žmogus, kuris pradeda kaupti būdamas 25 metų, gali sukaupti panašų kapitalą kaip tas, kuris pradeda būdamas 35 metų, net jei kas mėnesį investuoja mažesnę sumą. Taigi, savarankiškai dirbantiems žmonėms verta galvoti ne tik apie šiandienos pajamas, bet ir apie ilgalaikį finansinį saugumą.

Finansinė ateitis priklauso nuo šiandienos sprendimų

Dirbant pagal individualią veiklą atsiranda daugiau laisvės, tačiau kartu ir daugiau atsakomybės už savo finansinę ateitį. Pensijos dydis priklauso ne tik nuo valstybės sistemos, bet ir nuo pačių priimamų sprendimų.

Reguliariai mokamos socialinio draudimo įmokos, papildomas kaupimas ir atsakingas finansų planavimas leidžia užtikrinti, kad savarankiška karjera ateityje nevirstų finansiniu neapibrėžtumu.

Taigi, svarbiausia taisyklė dirbant savarankiškai yra paprasta – rūpintis ne tik dabartinėmis pajamomis, bet ir ateities stabilumu.

Patarimai