Motyvacija krenta? Patarimai – kaip neprarasti kūrybinio variklio

Jeigu pastaruoju metu sėdi prie kompiuterio su atidarytu tuščiu dokumentu, o mintys bėga kaip balandžiai nuo petardos – tu ne vienas. Kūrėjams, dizaineriams, tekstų autoriams, menininkams ar net rinkodaros specialistams kūrybinės duobės yra neišvengiama kasdienybės dalis. Bet gera žinia ta, kad jos laikinos, žinoma, jei žinai – kaip jas įveikti.

Kūrybinė krizė nėra tingėjimas – tai signalas

Pirmas ir svarbiausias žingsnis – nustoti save kaltinti. Motyvacijos stoka nereiškia, kad esi neproduktyvus, nesugebantis ar nevertas. Labai dažnai tai yra ženklas, kad tavo smegenys pavargo, perdegė arba paprasčiausiai nori naujo stimulo.

Psichologė Rūta teigia, kad: „Kūryba reikalauja tiek pat energijos, kiek fizinis darbas. Jei dirbsi be poilsio – išseks ne tik mintys, bet ir savivertė“. Tad ką daryti, kai kūrybinis variklis nebeužsiveda?

Keisk aplinką – keisis ir mąstymas

Jeigu kiekvieną dieną dirbi toje pačioje vietoje, toje pačioje kėdėje, su tuo pačiu foniniu triukšmu – tavo smegenys automatiškai pereina į rutiną. O rutina kūrybiškumą stabdo kaip ledas rudeninį vėją.

Pabandyk dirbti:

Kavinėje, kur ūžia foninė muzika.
Bibliotekoje, kur visi tyliai šnibžda.
Parke, su ausinėmis ir latte puodeliu rankoje.

Net ir baldų perstumdymas kambaryje ar kita darbastalio tvarka gali suaktyvinti smegenų žemėlapius ir pažadinti naujas idėjas.

Venk perfekcionizmo spąstų

Vienas iš klastingiausių kūrybos stabdžių – perfekcionizmas. Iš pirmo žvilgsnio jis gali atrodyti kaip siekis būti geriausiu, bet iš tiesų tai dažnai yra baimė suklysti. Tai tylus vidinis balsas, kuris šnabžda: „Nerašyk šito, per silpna“, „Piešinys dar neparuoštas parodyti“, „Ši idėja per paprasta“… Ir taip dienos, savaitės, mėnesiai praeina su neišsiųstais laiškais, nepradėtais projektais ir tuščiais lapais.

Perfekcionizmas tave verčia laukti idealaus momento, idealaus įkvėpimo ir idealaus rezultato, tačiau tiesa tokia – tobulumas neegzistuoja. Jis yra lyg miražas: kuo labiau artėji – tuo labiau tolsta. O jei visada stengsiesi sukurti „geriausią įmanomą“ darbą iš karto – niekada nepradėsi.

Juodraščiai nėra silpnumo ženklas – tai kūrybos stuburas

Leisk sau kurti juodraštinį variantą. Rašyti su klaidomis. Piešti neidealiai. Sukurti idėją, kuri dar neturi aiškios formos. Juodraštis – tai veiksmas, o veiksmas – tai pirmas žingsnis link kūrybos srauto. Kai leidi sau būti netobulam – tavo protas atsipalaiduoja, atsiranda drąsos eksperimentuoti, o būtent eksperimentavimas gimdo originalumą.

Niekas nemato pirmos „Pixar“ animacijos versijos, kurioje viskas juda kampuotai. Niekas neskaito pirmojo rašytojo juodraščio, kuriame sakinys „jis ėjo“ parašytas dešimt kartų iš eilės. Net didžiausi meistrai pradeda nuo eskizų. Tik skirtumas tas, kad jie neleidžia sau sustoti ties pirmuoju netobulu rezultatu.

Kiekis gimdo kokybę

Garsus eksperimentas fotografijos mokykloje iliustruoja šį principą. Vienai studentų grupei buvo liepta padaryti vieną tobulą nuotrauką, o kitai – kuo daugiau, nesvarbu, kokios jos kokybės. Spėk, kurios grupės darbai buvo aukščiausio lygio?

Teisingai – tų, kurie kūrė daug ir dažnai. Nes praktika ir bandymai leidžia tobulėti, o ne vienintelis, šlifuotas iki begalybės kūrinys. Kūryba – tai ne egzaminas. Tai – procesas.

Perfekcionizmas – tai stabdanti kontrolė

Perfekcionizmas dažnai kyla iš noro kontroliuoti rezultatą, iš baimės būti nepakankamu, iš savęs lyginimo su „idealiais“ kitais. Bet menas, idėjos, tekstai, vizualai – tai ne egzaktūs mokslai. Jie kvėpuoja. O kai kvėpavimas tampa per daug suvaržytas, kūryba miršta.

Tad kai kitą kartą pajusi norą ištrinti viską, nes „neatrodo pakankamai gerai“ – sustok. Leisk tam kūriniui gyventi, net jei jis dar žalias. Pabaik jį, padėk į šoną, grįžk po savaitės. Galbūt ten bus perlas, kurį būtum ištrynęs iš baimės.

Dirbk trumpais intervalais ir ilsėkis be kaltės

Produktų dizaineriai, kūrėjai ir net programuotojai naudoja Pomodoro metodą – 25 min darbo ir 5 min pertraukos. Kodėl? Nes tai leidžia išlaikyti dėmesį ir neperdegti.

Po 3–4 tokių „pomidorų“ – ilgesnė pertrauka. Ir čia svarbu – ilsėkis be kaltės. Nes tikras poilsis yra tas, kai nesi mintimis vis dar darbe. Jei nesugebi „atsijungti“, vadinasi, niekada ir neįsijungi pilnai.

Venk lyginimosi, ypač socialiniuose tinkluose

Kūrybinį variklį dažnai stabdo ne tavo sugebėjimai, o nuolatinis žvilgčiojimas į kitus. Socialiniuose tinkluose atrodo, kad visi kuria, rašo, piešia, publikuoja, laimi apdovanojimus… O tu? Tu tuo metu scrollini.

Bet tiesa tokia – visi susiduria su stagnacija, tik apie tai garsiai nekalba. Garsiausi pasaulio kūrėjai yra prisipažinę, kad ilgais laikotarpiais nesijautė „pakankamai talentingi“. Tad nustok matuoti save kitų tempais. Tu esi ne maratono dalyvis, o kūrėjas, kuriantis savo kelią.

Prisiversk pradėti, net jei neturi įkvėpimo

Vienas dažniausių kūrybinio sąstingio mitų, kad pirmiausia turi ateiti įkvėpimas, o tik tada gali dirbti. Tai graži, romantiška idėja, bet realybėje dažnai mūza vėluoja. O kartais ji visai nepasirodo – jei nelauksi jos aktyviai dirbdamas.

Tiesa ta, kad įkvėpimas labai dažnai ne ateina, o pabunda veiksmo metu. Smegenys turi natūralią savybę: kai pradedi daryti kažką kūrybiško, net jei nenori, jos įsijungia į procesą ir pradeda generuoti idėjas. Tam padeda dopaminas – neuromediatorius, atsakingas už malonumo, motyvacijos ir įsitraukimo pojūtį. Tačiau svarbu suprasti – dopaminas ne visada skatina pradėti, jis dažnai išsiskiria tik tada, kai jau veiki.

Tai reiškia, kad pirmosios minutės dažnai bus sunkios. Gal net nuobodžios. Tu spoksosi į baltą ekraną, įrankių juostą ar tuščią drobę ir galvosi: „Kam aš čia apskritai pradėjau?“ Bet jei ištversi bent dešimt minučių – dažnai atsitiks stebuklas. Mintys ims tekėti. Smegenys išsijudins. Gims pirma idėja. Ji gal bus paprasta, bet ji bus. Ir tai jau startas.

10 minučių taisyklė

Kai jauti kūrybinį pasipriešinimą – susitark su savimi: skirsiu tik 10 minučių. Ne įsipareigojimą visam vakarui, ne pažadą parašyti šedevrą – tik dešimt minučių bet kokiam veiksmui.

Tai gali būti:

Keli sakiniai teksto, net jei jie nerišlūs.
Naujos spalvų kombinacijos eskizas.
Garso takelio idėja įrašyta į diktofoną.
Senos kampanijos peržiūra su vienu pataisymu.
Atsitiktinių žodžių kombinacija kaip pratimai.

Tas mažas žingsnis nėra smulkmena – jis atveria duris kūrybai. Nes kai veiki – įsitrauki. Kai įsitrauki – atsiranda srautas. Kai atsiranda srautas – tu jau kūrėjas veiksme.

„Nesijaučiu įkvėptas“ – dažnai tik pasiteisinimas

Dažnai mes naudojame „nėra įkvėpimo“ kaip užmaskuotą baimę: baimę nesėkmės, baimę netobulo rezultato, baimę, kad „šį kartą nesigaus“. Bet būtent todėl svarbiausia – pradėti net kai baisu ar neaišku.

Ne kartą rašytojai, dailininkai ar kūrybinių agentūrų darbuotojai yra sakę – „Blogas darbas yra pataisomas, bet tuščias puslapis – niekada“.

Kūryba – tai disciplina, ne tik įkvėpimas

Yra dienų, kai įkvėpimas tikrai ateina staiga – kaip žaibas. Bet daug dažniau jis gimsta kaip rutina. Kaip kūrybinė higiena. Kaip kasdienis „sėdėjimas ir darymas“, net kai netiki rezultatu. Geri kūrėjai nesėdi laukdami stebuklo, jie kuria erdvę, kurioje tas stebuklas gali nutikti. Ir tam reikia… pradžios.

Prisimink – kūryba yra įgūdis, o ne stebuklas

Kūryba nėra mistinis dievo dvelksmas, kurį gauna tik išrinktieji. Tai – raumuo, kurį treniruoji kiekvieną dieną. Ir kaip sporte – bus dienų, kai viskas stringa. Bet jeigu nepasiduosi – tu vystai įprotį. Ir įprotis laimi prieš motyvaciją.

Kūrybinė energija – tai ne kažkas, ką gali naudoti be saiko. Jei per daug stumdai terminus, darai per naktis, dirbi savaitgaliais – tavo variklis perdegs. Ir tada nei idėjų, nei jėgų neliks.

Tad pasirūpink ne tik savo idėjomis, bet ir savimi. Jei kuri ir tau moka – naudok sistemas, kurios taupo laiką, pvz., sąskaitų išrašymui ar klientų valdymui. Viena jų – sąskaita123 – padeda greitai ir be streso susitvarkyti SF, kad daugiau laiko liktų kūrybai.

Patarimai