PVM mokėtojas ar SVS: kada smulkiajam verslui apsimoka vienas, o kada kitas variantas?

Smulkiajam verslui PVM mokėtojo statusas ilgą laiką atrodė gana aiškiai: arba pasieki nustatytą pajamų ribą ir registruojiesi, arba, jos nepasiekęs, PVM mokėtoju tampi savanoriškai. Tačiau nuo 2025 m. gegužės 1 d. Lietuvoje veikianti smulkiojo verslo schema (SVS) situaciją pakeitė.

Dabar tam tikrais atvejais galima būti registruotam PVM mokėtoju, tačiau nuo Lietuvoje parduodamų prekių ar teikiamų paslaugų PVM neskaičiuoti. Tai ypač aktualu savarankiškai dirbantiems žmonėms ir mažoms įmonėms, kurios perka „Google“, „Meta“, „Canva“, „Booking“ ar kitų užsienio bendrovių paslaugas.

Kada apskritai atsiranda PVM klausimas?

VMI nurodo, kad nuo 2025 m. gegužės 1 d. Lietuvos apmokestinamasis asmuo turi registruotis PVM mokėtoju, skaičiuoti, deklaruoti ir mokėti PVM, kai bendra atlygio už Lietuvoje vykdant ekonominę veiklą patiektas PVM apmokestinamas prekes ir suteiktas paslaugas suma per praėjusius ir (ar) einamuosius kalendorinius metus viršija 45 000 Eur. Tačiau 45 000 Eur nėra vienintelė riba, kurią turi stebėti verslas.

Prievolė registruotis gali atsirasti ir tuomet, kai iš kitų ES valstybių narių PVM mokėtojų įsigyjamų ir į Lietuvą atgabenamų prekių vertė viršija 14 000 Eur, taip pat tam tikrais paslaugų įsigijimo iš užsienio ar paslaugų teikimo kitose ES valstybėse atvejais. Būtent čia SVS tampa ypač aktuali.

VMI paaiškina, kad asmuo, kuriam registracijos prievolė atsiranda dėl prekių įsigijimo iš kitų ES valstybių, paslaugų įsigijimo iš užsienio arba paslaugų teikimo kitose ES valstybėse, gali pasirinkti SVS Lietuvoje, jeigu jo atlygis už Lietuvoje vykdomą PVM apmokestinamą veiklą neviršija 45 000 Eur.

Sąskaitų išrašymas taip pat pasikeičia

PVM statusas turi įtakos ne tik mokesčiams, bet ir apskaitai bei sąskaitų išrašymui. VMI nurodo skirtingas prievoles įprastiems PVM mokėtojams ir SVS Lietuvoje taikantiems asmenims, todėl pasikeitus statusui svarbu atitinkamai tvarkyti išrašomus dokumentus.

Sąskaitas ir jų apskaitą galima tvarkyti savarankiškai arba naudotis tam skirtomis sistemomis. Viena iš opcijų – „Sąskaita123“, kurioje galima išrašyti sąskaitas ir vienoje vietoje valdyti su jomis susijusią informaciją. Verslui augant ypač svarbu sistemoje naudoti teisingą PVM statusą ir sąskaitų duomenis, nes 45 000 Eur ribą verta stebėti ne tada, kai ji jau viršyta, o gerokai anksčiau.

SVS nereiškia, kad žmogus nėra PVM mokėtojas

Tai vienas svarbiausių dalykų, kurį verta suprasti. Pasirinkęs SVS asmuo yra registruojamas PVM mokėtoju, tačiau nuo Lietuvoje tiekiamų prekių ir teikiamų paslaugų PVM paprastai neskaičiuoja. Kartu atsiranda kita svarbi taisyklė – SVS dalyvis negali susigrąžinti pirkimo PVM už veiklai įsigytas prekes ar paslaugas. Todėl sprendžiant, kas finansiškai palankiau, reikia žiūrėti ne tik į pardavimus, bet ir į pirkimus.

Paprastas pavyzdys: paslaugos gyventojams už 1 000 eurų

Tarkime, smulkusis verslininkas teikia paslaugas daugiausia fiziniams asmenims. Jo paslaugos galutinė rinkos kaina – 1 000 Eur. Taikydamas SVS jis gali klientui nustatyti 1 000 Eur galutinę kainą ir nuo savo Lietuvoje teikiamos paslaugos PVM neskaičiuoti. Jeigu toks pats verslas yra įprastas PVM mokėtojas ir nori iš kliento taip pat gauti 1 000 Eur be PVM, taikant standartinį 21 proc. tarifą galutinė kaina būtų: 1 000 + 210 = 1 210 Eur. Arba verslas gali palikti galutinę 1 000 Eur kainą, tačiau tuomet jo pardavimo suma be PVM būtų apie 826,45 Eur, o maždaug 173,55 Eur sudarytų PVM.

Būtent todėl SVS gali būti ypač patraukli verslui, kuris daugiausia dirba su gyventojais. Fiziniam asmeniui paprastai svarbi galutinė kaina, nes jis PVM atskaityti negali.

Tačiau situacija pasikeičia, kai verslas daug perka

Tarkime, veiklai reikia kompiuterio, kuris be PVM kainuoja 2 000 Eur. Taikant standartinį 21 proc. PVM, galutinė jo kaina: 2 000 + 420 = 2 420 Eur. SVS taikantis asmuo pirkimo PVM atskaityti negali, todėl, jei nėra kitų aplinkybių, 420 Eur PVM jam tampa faktine išlaidų dalimi.

Įprastas PVM mokėtojas, jeigu pirkinys naudojamas PVM atskaitą suteikiančiai ekonominei veiklai ir tenkinamos PVM įstatymo sąlygos, gali pirkimo PVM įtraukti į atskaitą. Taigi, kuo daugiau verslas investuoja į įrangą, prekes, medžiagas ar kitas PVM apmokestinamas paslaugas, tuo svarbesnis tampa pirkimo PVM atskaitos klausimas.

O jeigu klientai – įmonės?

Čia pasirinkimo logika vėl keičiasi.Įsivaizduokime, kad specialistas teikia paslaugą įmonei ir jos kaina be PVM yra 1 000 Eur. Įprastas PVM mokėtojas išrašytų 1 210 Eur sąskaitą: 1 000 Eur sudarytų paslaugos vertė, 210 Eur – PVM. Jeigu klientas pats yra PVM mokėtojas ir įsigyta paslauga naudojama PVM atskaitą suteikiančiai veiklai, jis paprastai gali pirkimo PVM atskaityti. Todėl B2B rinkoje PVM mokėtojo statusas kainos konkurencingumui dažnai turi mažesnę reikšmę nei parduodant fiziniams asmenims. Kita vertus, pats paslaugos teikėjas gauna galimybę naudotis jam priklausančia pirkimo PVM atskaita, todėl verslui, kuris daugiausia dirba su kitomis PVM mokėtojomis įmonėmis ir turi nemažai PVM apmokestinamų sąnaudų, įprastas PVM mokėtojo statusas gali būti racionalesnis.

„Meta“ ar „Google“ reklama gali pakeisti situaciją ir nepasiekus 45 000 eurų

Viena aktualiausių situacijų – užsienio platformų paslaugos. Smulkus verslas gali per metus uždirbti vos 10 000 ar 20 000 Eur ir manyti, kad PVM jam dar visiškai neaktualus. Tačiau registracijos prievolė gali atsirasti dėl paslaugų pirkimo iš užsienio. VMI tarp praktinių pavyzdžių mini tokias platformas kaip „Facebook“, „Google“, „Booking“, „Airbnb“ ir „Bolt“.

Pavyzdžiui, individualią veiklą vykdantis žmogus Lietuvoje per metus gauna 18 000 Eur pajamų, tačiau savo veiklai perka reklamos paslaugas iš užsienio bendrovės. Jam PVM registracijos klausimas gali atsirasti ne dėl 45 000 Eur apyvartos, o būtent dėl įsigyjamų užsienio paslaugų.

Jeigu tenkinamos SVS sąlygos, toks asmuo gali registruotis PVM mokėtoju ir kartu taikyti SVS Lietuvoje. Tuomet nuo savo Lietuvoje klientams teikiamų paslaugų PVM skaičiuoti nereikės, tačiau dėl iš užsienio įsigytų paslaugų atsiradusias PVM prievoles vykdyti reikės.

SVS nereiškia „jokių PVM deklaracijų“

Tai dar viena vieta, kurioje smulkusis verslas gali suklysti. Įprastas PVM mokėtojas teikia PVM deklaraciją FR0600 ir vykdo kitas jam taikomas PVM apskaitos bei deklaravimo prievoles.

SVS taikančio asmens administracinė našta tam tikrais atvejais mažesnė, tačiau prievolės visiškai neišnyksta. Pavyzdžiui, VMI nurodo, kad PVM101 deklaracija turi būti pateikta už mėnesį, kurį buvo įsigyta paslaugų, už kurias atsirado prievolė apskaičiuoti PVM, tam tikrų prekių iš kitų ES valstybių arba buvo teikiamos atitinkamos paslaugos į kitą ES valstybę. SVS nereikėtų suprasti kaip būdo „nebemokėti PVM“. Tai yra specialus PVM režimas su konkrečiomis sąlygomis ir prievolėmis.

Kada SVS gali būti finansiškai palankesnė?

SVS verta rimtai svarstyti tuomet, kai Lietuvos apyvarta neviršija 45 000 Eur, pagrindiniai klientai yra fiziniai asmenys arba PVM neatkaitančios organizacijos, verslas neturi didelių PVM apmokestinamų sąnaudų, o PVM registracijos poreikis atsirado, pavyzdžiui, dėl paslaugų pirkimo iš užsienio. Tokiu atveju galimybė prie savo Lietuvoje parduodamų paslaugų kainos nepridėti 21 proc. PVM gali būti reikšmingas konkurencinis pranašumas.

Kada verta svarstyti įprastą PVM mokėtojo statusą?

Visai kitokia situacija, kai pagrindiniai klientai yra PVM mokėtojos įmonės, verslas reguliariai perka daug prekių, įrangos ar paslaugų su PVM arba planuoja dideles investicijas. Pavyzdžiui, jeigu naujai veiklai perkama 12 100 Eur vertės įranga, kurios kainoje yra 2 100 Eur PVM, teisė į pirkimo PVM atskaitą jau tampa reikšmingu finansiniu veiksniu. Prieš pasirenkant SVS verta suskaičiuoti bent du skaičius: kiek PVM tektų pridėti prie pardavimų ir kiek pirkimo PVM verslas galėtų atskaityti pasirinkęs įprastą PVM režimą.

Patarimai