Lietuvoje vis dažniau girdime frazes „dirbu sau“, „esu freelanceris“ arba „prisiimu tik projektus“. Jei prieš kelerius metus tai atrodė kaip laikinas eksperimentas, šiandien – tai rimta ir nuolat auganti darbo forma. Laisvai samdomų specialistų skaičius Lietuvoje sparčiai auga ir nors tikslūs statistiniai duomenys apie freelancerius vis dar fragmentiški, matome aiškias tendencijas tiek iš individualios veiklos duomenų, tiek iš įmonių elgsenos.
Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2022 metais Lietuvoje veiklą pagal pažymą ar patentą vykdė 224,5 tūkst. fizinių asmenų. Šis skaičius per metus (iki 2022 metų) buvo padidėjęs net 12,1 % .
Tai apima ne tik smulkius prekybininkus ar amatininkus, bet ir šimtus laisvai samdomų IT specialistų, dizainerių, rinkodaros konsultantų, tekstų kūrėjų ar vertėjų. Kartu su augančia platformų įtaka ir verslo poreikiu greitam, lanksčiam bendradarbiavimui – freelancerių modelis Lietuvoje tampa vis labiau įsitvirtinęs.
Europa lenkia Lietuvą, bet pokytis neišvengiamas
Europos Sąjungoje savarankiškai dirbančių žmonių vidurkis siekia apie 13 %, o tokiose šalyse kaip Italija, Portugalija ar Graikija – net viršija 20 % visų dirbančiųjų (Eurostat, 2023). Lietuva, šiuo požiūriu, vis dar konservatyvi. Savarankiškai dirbančių žmonių dalis čia siekia apie 8–9 %, tačiau per pastarąjį dešimtmetį ji stabiliai auga.
Šis atotrūkis lemia ne tai, kad Lietuvos specialistai nenori dirbti sau, bet veikiau tai, kad šalyje vis dar trūksta stiprios infrastruktūros: nėra vieningos freelancerių bendruomenės, mažai skelbiamos viešos statistikos, o reguliacinė bazė ilgą laiką buvo orientuota į samdomą darbą.
Nepaisant to, vis daugiau profesionalų renkasi savarankišką kelią – tiek dėl lankstumo, tiek dėl galimybės dirbti tarptautiniu mastu. Tokios platformos kaip fdp.lt, Upwork ar LinkedIn ProFinder leidžia dirbti su klientais iš viso pasaulio, o paslaugų tiekėjams tai – galimybė augti net ir neišvykus iš Lietuvos.
Kodėl freelancinimas populiarėja Lietuvoje?
Augančią freelancerių bangą Lietuvoje lemia kelios labai konkrečios priežastys.
Visų pirma – technologinis pasiekiamumas. Šiandien freelanceris gali dirbti iš bet kurios Lietuvos vietos, naudodamasis tik internetu, kompiuteriu ir keletu išmanių įrankių. Tokios platformos kaip „Zoom“, „Notion“, „Slack“, „Canva“ ar „ChatGPT“ leidžia net mažoms komandoms arba pavieniams specialistams dirbti tarptautinio lygio projektus.
Antra – nuotolinio darbo įsitvirtinimas. Pandemija paskatino įmones taikyti lanksčias darbo formas, o tai sudarė terpę laisvai samdomiems specialistams. Kai įmonėms nebereikia „biuro žmonių“ – atsiranda daugiau galimybių bendradarbiauti su nepriklausomais specialistais, ypač kūrybos ir IT srityse.
Trečia – administracinis paprastumas. Individualios veiklos registravimas ir sąskaitų išrašymas tapo lengvas kaip niekada. Įrankiai kaip „Sąskaita123“ leidžia per kelias minutes sukurti profesionalią sąskaitą net anglų kalba, stebėti apmokėjimus, generuoti ataskaitas ir net skaičiuoti PSD/VSD įmokas. Freelanceriui tai reiškia mažiau streso ir daugiau laiko kūrybai.
Ketvirta – globalios rinkos pasiekiamumas. Lietuviai freelanceriai vis dažniau dirba su klientais iš JAV, Skandinavijos ar Vakarų Europos. Paslaugų eksportas virtualioje erdvėje tapo paprastesnis nei prekių eksportas ir tai keičia visą mūsų darbo kultūrą.
Kur link juda Lietuvos freelancerių rinka?
Pirmiausia, ryškėja profesinė specializacija. Jei anksčiau freelanceris „darė viską“ nuo dizaino iki reklamos – šiandien matome daug daugiau nišinio pozicionavimo. Vieni specializuojasi „UX“ tyrimuose, kiti – „Facebook Ads“ strategijose arba SEO tekstuose. Tai leidžia ne tik efektyviau konkuruoti, bet ir geriau įvertinti savo darbą.
Kita kryptis – tarptautinis bendradarbiavimas. Lietuvos freelanceriai tampa vis konkurencingesni pasaulyje. Kalbame ne tik apie programuotojus, bet ir dizainerius, analitikus, verslo konsultantus. Mūsų specialistai moka kalbas, geba dirbti su tarptautiniais įrankiais ir vis dažniau pasižymi lankstumu, kuris užsienio klientams ypač vertingas.
Trečia kryptis – finansinės disciplinos stiprėjimas. Augant freelancer’ių profesionalumui – stiprėja ir jų verslumo kompetencijos. Atsiranda aiškesnė sąmonė apie tai, kad freelanceris yra ne tik kūrėjas, bet ir verslininkas.
Ketvirta – institucinė atpažintis. Kol kas freelanceriai Lietuvoje neturi vieningos profesinės sąjungos ar lobistinės grupės, tačiau vis dažniau kalbama apie poreikį reglamentuoti šią darbo formą. Socialinis draudimas, pensijų kaupimas, motinystės išmokos – visa tai turi būti pritaikyta ir nepriklausomai dirbantiems. Šiuo metu šios temos dar neišdiskutuotos, tačiau jos neišvengiamos.
Kas stabdo tolesnį augimą?
Nors freelancerių rinkos augimas atrodo natūralus, yra ir kliūčių. Pirmoji – neapibrėžta teisinė bazė. Freelanceriai Lietuvoje dažnai lieka „pilkojoje zonoje“: jie nėra nei darbuotojai, nei įmonės, todėl kai kurie jų teisių klausimai lieka neatsakyti.
Antroji – psichologinis spaudimas. Daug laisvai dirbančių žmonių susiduria su perdegimu, nes dažnai nedaro aiškių ribų tarp darbo ir poilsio, ypač dirbdami iš namų. Be to, nestabilios pajamos ir projektinis pobūdis kelia stresą.
Trečioji – trūksta bendruomeniškumo. Vakaruose freelanceriai buriasi į asociacijas, dalinasi resursais, rengia susitikimus. Lietuvoje tokios kultūros dar labai trūksta, o tai mažina paramos jausmą ir stabdo žinių apsikeitimą.
Freelancerių rinka Lietuvoje – auganti, bet vis dar formuojama struktūra. Jos ateitis priklausys nuo trijų dalykų: technologijų panaudojimo, požiūrio į darbą ir valstybės sprendimų. Nors atsiliekame nuo Europos vidurkio, tačiau progresas akivaizdus. Vis daugiau žmonių renkasi darbą sau, vertina laisvę, lankstumą, asmeninį augimą.
Naudingos nuorodos:
- Taupus ir lengvas sąskaitų (su)valdymo sprendimas – Sąskaita123.lt
- Kas yra individualios veiklos pažyma?
- Individuali veikla: ekonominės veiklos rūšių klasifikatorius 2 redakcija (EVRK 2 red.)
- Sodros interneto svetainė
- Kas yra verslo liudijimas?
- Verslo liudijimo skaičiuoklė
- Kada registruotis PVM mokėtoju
Parašykite komentarą per Facebook