Freelancinimas ir įmonės steigimas: kada verta žengti kitą žingsnį?

Freelancerio kelias dažnai prasideda nuo individualios veiklos pagal pažymą. Juk tai bene paprasčiausias būdas legaliai dirbti savarankiškai, jis nereikalauja sudėtingos buhalterijos ar didelių pradinių investicijų.

Tiesa, ilgainiui, kai klientų ratas plečiasi, auga pajamos ir atsiranda naujų veiklos poreikių – kyla klausimas: ar individuali veikla vis dar yra optimalus pasirinkimas, ar jau verta steigti įmonę?

Individuali veikla – paprastas startas, bet ribotos galimybės

Individuali veikla pagal pažymą dažniausiai yra pirmas pasirinkimas pradedantiesiems freelanceriams, nes jos registracija yra greita, nereikalauja įstatinio kapitalo, o apskaita – gana paprasta. Tai patogus modelis tiems, kurie nori lanksčiai teikti paslaugas ar vykdyti prekybą be didelės administracinės naštos.

Pliusai:

• Greita ir paprasta registracija, nereikia steigti įmonės.
• Nereikalauja įstatinio kapitalo.
• Lankstus veiklos modelis – galima teikti įvairias paslaugas ar vykdyti prekybą.
• Paprastesnė buhalterinė apskaita, mažiau administracinės naštos.

Minusai:

• Atsakomybė visu savo turtu – asmeniniai finansai nėra atskirti nuo verslo.
• Sudėtingiau bendradarbiauti su didelėmis įmonėmis, kurios dažnai renkasi juridinius asmenis.
• Augant pajamoms – mokesčių našta gali didėti.

Kada individuali veikla tampa per „siaura“?

Individuali veikla yra puikus startas savarankiškam darbui, tačiau augant pajamoms, plečiantis klientų ratui ir didėjant projektų sudėtingumui – gali ateiti metas svarstyti apie įmonės steigimą. Kiekvieno freelancerio situacija yra unikali, tačiau yra keli aiškūs ženklai, kurie ir parodo, kad individualios veiklos ribos gali tapti per ankštos.

Pajamų augimas ir didesnė mokesčių našta

Individualios veiklos mokesčiai skaičiuojami nuo pelno: kuo daugiau uždirbate – tuo daugiau tenka mokėti. Jei veikla generuoja stabilias ir dideles pajamas (pvz., daugiau nei 50 000–60 000 € per metus) – GPM, VSD ir PSD įmokos gali tapti finansiškai neefektyvios.

Pavyzdžiui, jei programuotojas kaip freelanceris uždirba 5000 € per mėnesį (60 000 € per metus) – jis turės mokėti:

• Gyventojų pajamų mokestį (GPM) – 15 % nuo pelno.
• Valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokas – 12,52 % arba 15,52 % nuo pelno.
• Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas – 6,98 % nuo pelno (arba minimalią sumą kas mėnesį + likusią dalį deklaracijos metu).

Tuo tarpu UAB ar MB gali optimizuoti mokestinę naštą, nes išmokama dalis pajamų kaip dividendai, kurie apmokestinami palankiau nei individualios veiklos pajamos.

Klientų bazės plėtra ir bendradarbiavimas su didelėmis įmonėmis

Daugelis didelių įmonių ar tarptautinių klientų mieliau dirba su juridiniais asmenimis nei su individualios veiklos vykdytojais. Tai ypač aktualu verslo paslaugų sektoriuje – IT, marketingo, konsultacijų ar inžinerijos srityse.

Pavyzdžiui, jei grafikos dizaineris pradeda gauti užsakymus iš tarptautinių kompanijų – jam gali būti sunku dirbti su individualia veikla, nes užsienio įmonės dažnai reikalauja bendradarbiauti su registruotomis įmonėmis.

Be to, jei dirbate su Lietuvos įmonėmis ir viršijate 45 000 € pajamų per metus –  privalote registruotis PVM mokėtoju. Tai reiškia papildomus administracinius įsipareigojimus ir sudėtingesnę apskaitą, kurią dažnai lengviau valdyti per juridinį asmenį.

Darbuotojų samdymas

Rizikos valdymas

Individualios veiklos vykdytojai atsako visu savo turtu už įsipareigojimus, o tai gali būti pavojinga veiklose, kuriose kyla teisinė ar finansinė rizika.

Pavyzdžiui, jei elektroninės prekybos verslą vykdantis asmuo gauna pretenziją iš nepatenkinto kliento dėl nekokybiškos prekės ar neteisingai įvykdyto užsakymo – jis gali būti priverstas padengti nuostolius iš savo asmeninių lėšų. Tuo tarpu UAB ar MB atsako tik įmonės turtu, todėl asmeninė finansinė situacija lieka apsaugota.

Tas pats galioja ir paslaugų sektoriuje – jei konsultantas padaro klaidą ir dėl to klientas patiria finansinių nuostolių – šis gali kreiptis į teismą ir reikalauti kompensacijos. Turint įmonę – tokia rizika apsiriboja tik įmonės finansais, o ne asmeniniu freelancerio turtu.

Finansavimo galimybės ir verslo augimas

Jei planuojate investuoti į verslo plėtrą – juridinis asmuo turi daugiau galimybių gauti finansavimą. Bankai, investuotojai ir kitos finansų institucijos daug mieliau skolina įmonėms nei individualios veiklos vykdytojams.

Pavyzdžiui, jei fotografas nori plėsti savo veiklą ir įkurti studiją su profesionalia įranga – jam gali prireikti paskolos. Bankai mieliau finansuos UAB ar MB, nes tai laikoma stabilesne ir labiau prognozuojama verslo forma.

Įmonės steigimo privalumai ir iššūkiai

Steigiant įmonę atsiranda aiški atskirtis tarp asmeninių ir verslo finansų, o tai suteikia didesnį saugumą ir profesionalumą. Įmonė gali sudaryti ilgalaikes sutartis su dideliais klientais, gauti finansavimą, plėsti veiklą ir samdyti darbuotojus. Taip pat įmonė gali lengviau pasinaudoti įvairiomis mokesčių lengvatomis, pavyzdžiui, pasirinkti pelno mokesčio tarifą, kuris gali būti mažesnis nei individualios veiklos pajamų apmokestinimas.

Vis dėlto, įmonės steigimas reiškia ir daugiau administracinės atsakomybės. Reikia tvarkyti sudėtingesnę buhalteriją, laikytis griežtesnių teisinių reikalavimų, reguliariai teikti ataskaitas valstybinėms institucijoms. Taip pat svarbu įvertinti pradines išlaidas. Nors mažoji bendrija nereikalauja įstatinio kapitalo, tačiau uždarajai akcinei bendrovei reikalingas bent 2500 eurų įnašas.

Konkrečiau? Privalumai:

• Aiški atskirtis tarp asmeninių ir verslo finansų, kuri suteikia didesnį saugumą.
• Didesnis profesionalumas ir patikimumas klientų bei partnerių akyse.
• Galimybė sudaryti ilgalaikes sutartis su didelėmis įmonėmis.
• Lengvesnė prieiga prie finansavimo – paskolos, investicijos, subsidijos.
• Galimybė plėsti veiklą, samdyti darbuotojus ir kurti komandą.
• Lankstesnis mokesčių planavimas – pelno mokestis gali būti mažesnis nei individualios veiklos mokesčiai.

Iššūkiai:

• Sudėtingesnė buhalterinė apskaita ir reguliari ataskaitų teikimo prievolė.
• Griežtesni teisiniai reikalavimai ir didesnė administracinė našta.
• Pradinės steigimo išlaidos – UAB reikia bent 2 500 eurų įstatinio kapitalo.
• Didesnė atsakomybė už įsipareigojimus, ypač jei įmonė turi darbuotojų ar ilgalaikių sutarčių.

Kaip priimti sprendimą?

Bandant apsispręsti, ar likti freelanceriu, ar steigti įmonę – verta įvertinti savo dabartinę situaciją ir ateities planus. Jei veikla yra stabiliai pelninga, reikia didesnio teisinio saugumo, norisi dirbti su dideliais klientais ar planuojama plėtra – įmonės steigimas gali būti logiškas žingsnis. Tiesa, jei veikla vis dar neprognozuojama, pajamos labai svyruoja arba nenorima papildomos biurokratinės naštos – individuali veikla gali likti tinkamiausiu pasirinkimu.

Svarbiausia – pasirinkti modelį, kuris atitinka jūsų verslo tikslus ir leidžia efektyviausiai auginti veiklą.

O pabaigai… Atminkite, kad Sąskaita123 yra universalus sprendimas tiek individualiai veiklai, tiek įmonėms, nes leidžia lengvai ir greitai išrašyti sąskaitas faktūras, valdyti mokėjimus ir tvarkyti buhalterinius duomenis vienoje vietoje.

Freelanceriai gali patogiai išrašyti sąskaitas savo klientams, stebėti apmokėjimus ir išvengti sudėtingų apskaitos procesų, o įmonės gali naudotis papildomomis funkcijomis, tokiomis kaip darbuotojų valdymas, PVM apskaita ar automatizuotas sąskaitų išrašymas.

Naudingos nuorodos:

• Taupus ir lengvas sąskaitų (su)valdymo sprendimas – Sąskaita123.lt
• Kas yra individualios veiklos pažyma?
• Individuali veikla: ekonominės veiklos rūšių klasifikatorius 2 redakcija (EVRK 2 red.)
• Sodros interneto svetainė
• Kas yra verslo liudijimas?
• Verslo liudijimo skaičiuoklė
• Kada registruotis PVM mokėtoju