Konfidencialumo sutartis: šablonas, pavyzdys, forma

Konfidencialumo sutartis: šablonas, pavyzdys, forma

Konfidencialumo sutartis – trumpai tariant tai yra darbuotojo įsipareigojimas neatskleisti darbdavio komercinių paslapčių.

Konfidencialumo sutartis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekse

Konfidencialumo sutartis – šioje sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka Šalys susitaria dėl Darbdavio konfidencialios informacijos apsaugos tarp Darbdavio ir Darbuotojo sudarytos darbo sutarties galiojimo metu, taip pat pasibaigus minėtai darbo sutarčiai.

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 1.116 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kokia informacija yra konfidenciali arba, kitaip tariant, komercinė paslaptis: „Informacija laikoma komercine (gamybine) paslaptimi, jeigu turi tikrą ar potencialią komercinę (gamybinę) vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys ir ji negali būti laisvai prieinama dėl šios informacijos savininko ar kito asmens, kuriam savininkas ją yra patikėjęs, protingų pastangų išsaugoti jos slaptumą. Informaciją, kuri negali būti laikoma komercine (gamybine) paslaptimi, nustato įstatymai.” Kitaip tariant komercinė paslaptis yra tokia informacija, kurios turėjimas padaro darbdavį patrauklesnį, pritraukia daugiau klientų ir todėl šios informacijos atskleidimas asmenims, kurie neturi teisės jos sužinoti (pvz., konkuruojanti įmonė), gali pakenkti darbdaviui.

Be to, pagal įstatymus darbuotojas turi pareigą saugoti komercines paslaptis vienerius metus po darbo santykių pasibaigimo, konfidencialumo sutartyje galima susitarti, kad konfidenciali informacija yra saugoma neterminuotai.

Konfidenciali informacija

Praktikoje sąvokos „konfidenciali informacija“ ir „komercinė paslaptis“ gan dažnai vartojamos kaip sinonimai. Teismo praktika, savo naujausiose nutartyse išaiškino, kuo šios sąvokos skiriasi.

Informaciją, kuri dažniausiai neteisingai vadinama konfidencialia, galima suskirstyti į grupes:

  • Informacija, kuri iš esmės nėra slapta ir gali būti lengvai pasiekiama. Tai – Juridinių asmenų registre paskelbtos finansinės ataskaitos, vieša informacija apie akcininkus, internete ar spaudoje paviešinta informacija apie įmonės vykdomus projektus, verslo partnerių pavadinimus ir kt. Net jei tokia informacija yra įtraukta į įmonės konfidencialios informacijos ar komercinių paslapčių sąrašą, ji nebus laikoma konfidencialia, ir darbuotojai už tokios informacijos atskleidimą negali būti baudžiami.
  • Know-how – informacija, kuri su ja susipažinus tampa neatsiejama darbuotojų įgūdžių bei žinių dalimi: įmonėje taikoma praktika, vadybos ar darbo su klientais metodai ir kt. Jei know-how sutartyse įvardijama kaip konfidenciali informacija, darbuotojai darbo santykių metu privalo laikytis konfidencialumo principo. Tačiau pasibaigus darbo santykiams buvę darbuotojai gali be jokių apribojimų naudoti know-how savo naudai nepriklausomai nuo to, ką sako konfidencialumo sutartis.
  • Specifinė konfidenciali informacija – slapta informacija, kuri nėra vien know-how, tačiau neatitinka komercinėms paslaptims keliamų reikalavimų ir savaime nesuteikia konkurencinio pranašumo: asmens duomenys, prisijungimo kodai, slaptažodžiai ir pan. Darbuotojai privalo saugoti tokią konfidencialią informaciją tiek darbo santykių metu, tiek jiems pasibaigus, jei tai numatyta su jais sudarytoje sutartyje.
  • Komercinės paslaptys – slapta informacija, turinti komercinės vertės ir suteikianti konkurencinį pranašumą. Tam, kad informacija būtų laikoma komercine paslaptimi, įmonė turi dėti protingas pastangas siekdama ją išsaugoti – supažindinti darbuotojus su komercinių paslapčių sąrašu, saugoti slaptažodžiais ir pan. Darbuotojai privalo saugoti komercinių paslapčių konfidencialumą net ir be atskiros sutarties darbo santykių metu ir vienerius metus po jų pasibaigimo (nebent sutartyje būtų nustatytas ilgesnis terminas).

Kokie konfidencialios informacijos požymiai?

Darbo kodeksas įtvirtina tokius pat reikalavimus komercine paslaptimi pripažintinai informacijai kaip ir Civilinis kodeksas. Tokiai informacijai yra būdinga slaptumas, vertingumas ir protingos pastangos, skirtos šią informaciją išsaugoti.

Lietuvos Aukščiausiais Teismas yra išaiškinęs, jog slaptumas ir vertingumas yra aiškinami kartu, nes informacija turi vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys, o ją turinčiam asmeniui ši informacija sukuria konkurencinį pranašumą prieš konkurentus. Taigi tam, kad informacija sudarytų komercinę paslaptį, nepakanka, kad ji būtų tik slapta – tokios informacijos turėtojas turi turėti verslo privalumų, gamybinio pranašumo, finansinės naudos ir kita.

Konfidencialumo sutarties pavyzdys, forma parsisiuntimui

Spauskite ir parsisiųskite: Konfidencialumo sutarties šablonas, pavyzdys, forma (konfidencialumo-sutartis-sablonas.doc)

Naudingos nuorodos

Parašykite komentarą per Facebook